Knygos „Akmenėlis” anatomija  rašytojos ir iliustruotojos Kotrynos Zylės bei jos sesės, knygų mylėtojos Elzės Gerdvilienės įkurtame tinklaraštyje www.knygukurejai.lt

Teksto anatomija pagal KOTRYNĄ ZYLĘ

Priešistorė

Tai pirmoji iš šešių mano parašytų knygų, kurią iliustravau ne aš, o nuostabi partnerė Inga Dagilė! Nežinau, kada (ir ar iš viso) būčiau taip sugalvojusi, jei ne projektas „Knygiukai į pagalbą vaikams“. Jį sumaniau vos prasidėjus pirmajam karantinui, 2020-aisiais, įkvėpta psichologės Monikos Skerytės Kazlauskienės kuriamų „knygiukų“ (iš vieno A4 formato lapo sulankstomų knygelių). Pamačiau šį formatą kaip galimybę bibliotekų ir knygynų nepasiekiantiems vaikams susitikti su rašytojais ir iliustruotojais tiesiog namie.

Sumanymą įgyvendinome kartu su literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“, IBBY Lietuvos skyriumi ir „Vaiko psichologijos centru“. Subūrėme per penkias dešimtis vaikų knygų rašytojų ir iliustruotojų, kurie, suskirstyti poromis (burtų keliu!), kartu kūrė trumpas istorijas. Projektas buvo be galo sėkmingas, o kai kurie autoriai, tarp jų ir aš, sukūrė daugiau nei po vieną pasakojimą. Sulaukę užklausų, ką daryti su „likusiais“ tekstais, sutarėm, kad rašytojai gali ir patys į porą pasikalbinti mylimiausius iliustruotojus ir sukurti papildomų knygiukų. Tada pirmą kartą parašau Ingai.

Visą pasakojimą skaitykite čia >

Iliustracijų anatomija pagal INGĄ DAGILĘ

Pradžia

Knygiukų projektas buvo žaidimas, sudarytas iš smagių ir patrauklių dalių: atsitiktinis porininko parinkimas, mažas ir keistas formatas, neįpareigojantis piešimas, negalvojimas apie pardavimus ir, žinoma, pati idėja, kad knygiukus galės nemokamai parsisiųsi ir skaityti visi norintieji.

Tai, kad mes su Kotryna tapome pora, labai nustebino ir nudžiugino. Nė nemaniau, kad kada nors kursime knygą kartu. Juk iki tol visas knygas Kotryna rašė, piešė ir maketavo pati. Ir tai darė TAIP GERAI! Žaidžiam, tai žaidžiam. Truputį nerimavau, kad dviem tos pačios srities profesionalėms bus sunku. Abi su savo matymu, savo stiliumi ir patirtimi, galėjome imti ir nesuderėti. Bet nutiko priešingai, sulipome puikiai! Priimdamos ir papildydamos viena kitą, sukūrėme labai gražų knygiuką.

Vienas seniausių knygiuko eskizų, kuriame veikėjai, pagal pirmąją istorijos versiją, buvo du berniukai!

Žaidimas baigėsi, o santykiai su Kotryna ne. Ji pradėjo kalbinti iš knygiuko kurti knygą. Atsargiai vertinau šią mintį. Abejonių kėlė, ar pavyks sėkmingą knygiuką paversti sėkminga knyga. Pasėjome mintį ir sugrįžome prie jos maždaug po metų, pabaigusios savo kitus knygų projektus. Kotryna vėl pasiūlė grįžti prie minties knygiuką perdaryti į knygą, parašė išplėtotą istoriją. Nepamenu, kaip dažnai ji mane kalbino ir kiek tai truko, turbūt ilgai. Esu labai dėkinga jai, kad nepasidavė, nes dabar, užbaigus darbą, didžiuojuosi ir džiaugiuosi šia knyga ir savimi (o tai retai nutinka).

Įveikiau milžinišką iššūkį! Pavyko atitrūkti nuo knygiuko ir sukurti turtingą vaizdinį pasakojimą. Dirbti su Kotryna buvo lengva ir sklandu, jos įžvalgos, komentarai ir pasiūlymai buvo taiklūs ir profesionalūs. Buvau rami, kad jei aš ko nors nepastebėsiu, pastebės Kotryna. Kartu su ja padarėme YPATINGĄ knygą!

Visą pasakojimą skaitykite čia >

Įgarsintas pasakojimas mėgstantiems klausytis: