Knygą „Istorijos skanėstai“ sudarė Audronė Meškauskaitė ir Aurina Venislovaitė. Audronė Meškauskaitė yra žurnalistė ir rašytoja, ji yra išleidusi knygą vaikams „Interviu su daiktais“, Aurina Venislovaitė – žurnalistė, rašytoja. Mano indėlis į šią knygą yra knygos dizainas ir iliustracijos. Darbo buvo išties daug. Kūrinio teksto yra nemažai, todėl svarbiausia užduotis buvo daug teksto atvaizduoti taip, kad jo neatrodytų tiek daug, taip pat kuo gausiau iliustruoti, kad pastraipos susipintų su vaizdais ir harmoningai sukurtų smagią, gyvą visumą. Gavosi labai geras rezultatas, kuris patinka tiek vaikams, tiek suaugusiems. Labai patinka ir man pačiai.

Knygos „Istorijos skanėstai” anotacija:

Istorija – rimtas mokslas apie svarbius įvykius, galingus didvyrius ir reikšmingą praeitį. Tie praeities įvykiai tokie reikšmingi, kad net po daugybės metų apie juos rašo vadovėliai ir mokosi mokiniai. Rimtoji istorija – mūsų žinių duona – labai reikalinga ir sveika, tačiau kartais taip norisi ko nors skanaus…

„Istorijos skanėstai“ – tai nelabai rimti mūsų šalies praeities įvykiai, smagios detalės, pamirštos smulkmenos, į vadovėlius netilpę istorijos trupiniai. Kokių saldumynų į skrydį per Atlantą pasiėmė Darius ir Girėnas? Kokiame pliaže deginosi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona? Kas lietuvius išmokė žaisti krepšinį ir kiek blusų įstrigo Baltijos gintaruose?

Knygoje „Istorijos skanėstai“ – šmaikštus, linksmas ir netikėtas Lietuvos istorijos gabalėlis.

Skanaukite!

Apie knygą kalba:

Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos darbuotoja Eglė Baliutavičiūtė LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ pristato knygą– Audronės Meškauskaitės, Aurinos Venislovaitės, Ingos Dagilės „Istorijos skanėstai“:

„(…) „Istorijos skanėstų“ sudarytojos knygai pasirinko itin laisvą, bičiulišką pasakojimo stilių, todėl pasakojimai tikrai nesausi. Gausiai naudojami frazelogizmai, metaforos, retesni sinonimai, nevengiama ir buitiškos, emocingos kalbos: „Lietuviams galiausiai labai atsibodo visokie nesąmoningi Rusijos caro įstatymai ir jie nusprendė mėginti kažkaip išsilaisvinti“ (I. Seniai seniai).

Būtina paminėti ir knygos iliustratorę Ingą Dagilę, skaitytojams galbūt jau pažįstamą kaip Evelinos Daciūtės „Drambliai ėjo į svečius“ bei Ramutės Skučaitės „Raidžių namučiai“ knygų dailininkę.  Ji puikiai suvaldė gausybę pabirų istorijų bei atsižvelgdama į autorių žaismingą stilių, iliustracijas kūrė taip pat ne mažiau linksmas, komiškas, kartu atspindinčias konkretaus istorinio laikotarpio detales, pavyzdžiui, aprangą ar šukuosenų stilių.

Sakyčiau, kad tai smagi ir gausiai iliustruota pažintinė knyga mažiesiems tyrinėtojams.“