Rimto vyro, tikro vyro, senesnių laikų vyro tipažo portretą primirkusiu juodo tušo teptuku braukiau per tapeto blogąją pusę, kurią normalūs žmonės paprastai tepa klijais ir lipdo prie sienos. Studijų metais tapetą, kaip popierių, naudojau labai dažnai. Tam tikros rūšies tapetai, senoviniai popieriniai arba šiuolaikiniai, kurie buvo be iškilios faktūros ir su popierine blogąja puse buvo labai pigus popieriaus šaltinis. Ieškodavau jų specializuotose parduotuvėse tapetų likučių dėžėse. Bet visų svarbiausia, kad tapetas būdavo begalinis, galėdavau piešti neriboto ilgio piešinius ir ant jo labai smagiai liedavosi dažai, ypač tušas.